Vilnius, gruodžio 3 d. UAB „Investicijų portfelių valdymas“ nesutinka, kad Vertybinių popierių komisija (VPK) turėjo objektyvių priežasčių atmesti bendrovės valdomo „NSEL 30 indekso fondo“ prašymą pripažinti NSEL 30 indeksą.

NSEL 30 indeksas yra rodiklis, pagal kurį yra formuojama „NSEL 30 indekso fondo“ investicijų politika. Remdamasis juo, fondas paskirsto savo valdomą turtą ir investuoja į 30 didžiausios kapitalizacijos įmonių, listinguojamų Lietuvos vertybinių popierių biržoje, akcijas.

„Investicijų portfelių valdymas“ atkreipia dėmesį, kad VPK, ilgai vilkinusi NSEL 30 indekso pripažinimo klausimą, svarstė jį tik po teismo sprendimo, įpareigojusio tai padaryti.

UAB „Investicijų porftelių valdymas“ nesuprantami VPK argumentai, kuriais remiantis prašymas pripažinti NSEL 30 indeksą buvo atmestas. VPK nurodė, kad ji „įžvelgia galimą interesų konfliktą“, kadangi NSEL 30 indekso sudarytojas („NSEL 30 indekso fondo“ valdymo įmonė) yra susijęs su pačiu „NSEL 30 indekso fondu“, investuojančiu pagal šį indeksą. VPK įvardino tik vieną jos įžvelgiamą potencialų interesų konfliktą, būtent, kad „fondo valdymo įmonė gali mažiau diversifikuodama portfelį padidinti jo riziką, o kartu ir pelningumą“.

Posėdžio dėl NSEL 30 indekso pripažinimo metu VPK šitaip aiškino šį "potencialų konfliktą": valdymo įmonė gali sudaryti indeksą taip, kad „NSEL 30 indekso fondo“ investicijų grąža padidėtų, ir valdymo įmonė dėl to gautų didesnį valdymo mokestį (valdymo mokestis yra procentinis, skaičiuojamas nuo valdomo fondo turto). Keistas „interesų konfliktas“ – juk tokiu būdu visų pirma laimėtų fondo investuotojai!

VPK teiginys, kad investuojant pagal NSEL 30 indeksą išaugtų fondo rizikingumas, yra klaidingas. Visų pirma, NSEL 30 indeksas ir Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) įstatyme numatyti diversifikavimo reikalavimai yra labai panašūs, todėl jų rizika yra labai panaši. Dar daugiau – pasaulinė praktika rodo, kad indekso fondai yra mažiau rizikingi už aktyviai valdomus fondus, taigi tiksliai pagal NSEL 30 indeksą sudaryto portfelio rizika būtų netgi mažesnė negu dabartinio portfelio, diversifikuoto pagal KIS įstatymą.

Be to, ir NSEL 30 indekse, ir pagal KIS įstatymą diversifikuotame portfelyje maksimali kiekvienos bendrovės akcijų dalis yra apribota iki 10 proc. visų fondo aktyvų. KIS įstatymas papildomai riboja bendrovių, kurių akcijų dalis yra nuo 5 iki 10 proc. fondo aktyvų, bendrą akcijų dalį – ji negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. visų fondo aktyvų. NSEL 30 indekse tokių bendrovių dalis šiuo metu sudaro apie 43 proc., taigi tik 3 procentais viršija KIS įstatyme numatytus reikalavimus. Tokiu būdu VPK nuogąstavimas, kad pagal NSEL 30 indeksą sudarytas investicijų portfelis bus rizikingesnis už dabartinį „NSEL 30 indekso fondo“ portfelį, yra visiškai nepagrįstas. Jame netgi nebūtų jokių didelių pasikeitimų dėl bendrovių svorių.

Siekdami išsamiai informuoti apie tai, dėl ko būtent „NSEL 30 indekso fondas“ ginčijasi su VPK, priede parodome NSEL 30 indekse esančių bendrovių akcijų svorių palyginimą su dabartiniais „NSEL 30 indekso fondo“ investicijų portfelyje esančių bendrovių akcijų svoriais.

Iš priedo matyti, kad norint nuosekliai laikytis KIS įstatyme nustatytų diversifikavimo reikalavimų, „NSEL 30 indekso fondo“ investicijų portfelyje reikia parinkti bendroves, kurių dalis kiekvieną ketvirtį sudarys mažiau nei 5 proc. nuo fondo aktyvų. Kadangi akcijų kainos svyruoja ir gali dėl to „išeiti“ už 5 ir 40 proc. ribų, praktiškai didesnių bendrovių dalys dar labiau sumažinamos. Tarkime, gruodžio 2 dieną „NSEL 30 indekso fondo“ investicijų portfelyje bendrovių, kurių akcijų dalis yra nuo 5 iki 10 proc., bendra dalis sudarė tik 35,75 proc. vietoj indekse nustatytų 43 proc. Šis 7,25 proc. skirtumas fonde paskirstomas mažiau likvidžioms bendrovių akcijoms pirkti – pavyzdžiui, gerokai didinama „Lino“, „Kauno tiekimo“ ir kitų bendrovių akcijų dalis.

Šiuo metu investuodamas daugiau negu reikia (pagal NSEL 30 indeksą) į mažesnių ir mažiau likvidžių bendrovių akcijas „NSEL 30 indekso fondas“ prisiima daugiau rizikos. Be to, kad valdymo įmonė parinktų, į kokias būtent bendroves investuojamas šių dalių perviršis, turi užsiimti aktyviu investicijų valdymu su visais tokiam valdymui būdingais trūkumais, tarp jų – ir didesne rizika, kurios taip baiminasi VPK. Dėl investavimo ne pagal indeksą „NSEL 30 indekso fondo" investicijų prieaugis bent 4 procentais atsilieka nuo to prieaugio, kuris būtų fondui investuojant tiksliai pagal indeksą.

Žemiau pateikiame grafiką, iliustruojantį, kaip nuo metų pradžios kito NSEL 30 indeksas ir „NSEL 30 indekso fondo" akcijos kaina:



NSEL 30 indeksas per 11 šių metų mėnesių pakilo 46,56 proc., o „NSEL 30 indekso fondo“ akcijos kaina didėjo tik 39,59 proc. Šio skirtumo pagrindinės priežastys yra dvi: į fondo akcijos kainą įskaičiuoti fondo valdymo, depozitoriumo ir finansų maklerių komisiniai mokesčiai, kurie sudaro apie 2,5 proc. Likęs skirtumas (apie 4-5 proc.) susidaro dėl to, kad „NSEL 30 indekso fondas“ investuoja ne tiksliai pagal NSEL 30 indeksą, o papildomai laikydamasis diversifikacijos reikalavimų.

Jei NSEL 30 indeksas būtų pripažintas oficialiu indeksu, tuomet „NSEL 30 indekso fondas“ galėtų investuoti tiksliai pagal NSEL 30 indeksą nesilaikydamas KIS įstatyme numatytų diversifikavimo reikalavimų, ir tai leistų 4-5 proc. padidinti fondo investicijų grąžą, kuri 2004 m. gruodžio 2 d. sudarė 37,31 proc. skaičiuojat nuo metų pradžios. Taigi fondas galėtų uždirbti daugiau pinigų į jį investuojantiems klientams.

Dar daugiau – investuojant pagal KIS įstatyme numatytus reikalavimus, „NSEL 30 indekso fondui“ nereikėtų riboti investicijų į didesnes bendroves, kurių akcijos likvidesnės. Taip pat valdymo įmonei nereikėtų užsiimti rizikingesniu aktyviu investicijų valdymu, kas šiuo metu praktiškai yra daroma, norint nustatyti, į kokias mažesnes bendroves investuoti apie 7 proc. fondo aktyvų.

Dėl visų išvardintų priežasčių „NSEL 30 indekso fondas“ ir toliau sieks NSEL 30 indekso pripažinimo derybomis. Taip pat neatmetama galimybė ir toliau teisminiu keliu spręsti šį klausimą.

Priedas. NSEL 30 indekso ir "NSEL 30 indekso fondo" investicijų portfelio bendrovių palyginimas (2004 m. gruodžio 2 d.)